Sveikatingumo klubo šeimai "Apelsinas" tinklaraštis

Sveikatingumo klubo šeimai „Apelsinas“ komanda juokauja, kad karantinas jiems buvo tarsi „išvarymas iš namų“. Visi, tiek treneriai, tiek ir klientai sportuoti sugrįžo entuziastingai, o bendraujant net ir su kaukėmis – matosi iš džiaugsmo švytinčios akys!

Ištikimiausi „Apelsino“ klientai sportuoja 3–4 kartus per savaitę nuolat, be didelių pertraukų. Sportas tapo kiekvieno gyvenimo būdu, o vienintelės atostogos, bet ne savo noru, buvo karantino apribota galimybė lankyti treniruotes. Visgi „apelsiniečiai“ stengėsi išlikti aktyvūs ir palaikyti sportišką formą net ir namų sąlygomis.

Ar per karantiną išlikote aktyvūs ir sportavote namuose?

Edgaras Poškauskas (30 m.): Jau 4 metus sportuoju „Apelsine“ su asmeniniu treneriu Ovidijumi Čepaičiu ir savarankiškai, lankau „Boot Camp“ grupines treniruotes – mano mėgstamiausios. Karantinas buvo pirmoji ilga pertrauka nuo sporto. Pirmąsias dvi savaites bandžiau sportuoti namuose, bet neužteko motyvacijos ir sustojau, nebent jei sportui galima priskirti pasivažinėjimą dviračiu. Sudalyvavau nuotoliniu būdu transliuojamoje „Boot Camp“ treniruotėje.

Viktorija Tamošauskaitė (33 m.): 1,5 metų sportuoju su treneriu Dariumi Galkausku. Mano pirmieji tikslai buvo pagaliau susiimti ir pradėti spręsti viršsvorio, stuburo skausmų, nemigo naktų problemas. Sportas išsirutuliojo į nuostabią draugystę ne tik su treneriu, bet ir visa „Apelsino“ komanda. Savo tikslų jau pasiekiau iki karantino, bet Darius yra užsispyręs treneris ir vis iškelia man naujų. Karantinas buvo šokas organizmui tiek psichologiškai, tiek fiziškai, nes buvau pripratusi 4 kartus per savaitę gauti profesionalų konsultacijas ir fizinį krūvį, tiesiog išsikrauti. Pirmąsias dvi savaites bandžiau sportuoti namuose ir atrasti galimybes atlikti pratimus namų ūkio sąlygomis, net ir tėčio traktoriaus padangą panaudojau: dariau šuoliukus, įtūpstus su atsistojimais ant padangos. Pusantrų metų įdirbis su treneriu davė savo – pati kūrybingai susikūriau sporto aplinką. Padėdama tėčiui skaldyti malkas senoviniu būdu, kol jis atsinešdavo rastą, aš darydavau pritūpimus, o tėtis stebėdavosi: „Ką, tau per mažai darbo?“, taip pat dariau pritūpimus vaiką ant pečių pasisodinusi.

Marius Balandis (27 m.): „Apelsine“ treniruotis pradėjau prieš 4 metus, po kojos traumos buvau priaugęs svorio ir taip pat siekiau atsatyti koją. Buvau sutrupinęs kulkšnį, trūko lankstumo kojai, o sporto pagalba su treneriu Ramūnu pavyko atstatyti. Kartą net lipau ant scenos kaip sporto modelis, nes norėjau pabandyti. Dabar treniruojuosi tiesiog savo malonumui kartu su treneriu Dariumi Strakšiu. Karantinas buvo priverstinė pertrauka, labai trūko fizinio krūvio, o bėgiojimas parke tikrai ne tas pats.

Olga Ignatenko (39 m.): „Apelsine“ sportuoju jau 5 metus su asmeniniu treneriu Ovidijumi Čepaičiu, taip pat einu ir į grupines treniruotes: „Boot Camp“ ir „Body Pump“. Mano įprastas treniruočių ritmas buvo 4–5 kartai per savaitę. Karantinas nesutrukdė sportui, nes namie vis tiek likau aktyvi, treniravausi, dalyvavau „online“ treniruotėse ir laimėjau „Apelsino“ surengtą konkursą, dalyvavau Tomo Martinavičiaus pritūpimų iššūkyje ir per mėnesį padariau 6530 pritūpimų, važinėjau ir su dviračiu, su riedučiais. Kiti žmonės skundėsi, kad sėdėjo namuose ir depresavo, tai man tikrai neteko blogai jaustis, kad neturiu ką veikti, nes veiklos buvo, o ir sporto tikrai neapleidau.

Ar galite palyginti sportą namų sąlygomis ir „Apelsine“?

Edgaras: Kai eini į sporto klubą, atsiranda ritmas, planuoji treniruočių laiką, o namie galima atidėlioti treniruotę nuo ryto iki vakaro ir taip sportas vis nukeliamas. Nors turiu sporto programas, bet namų sąlygomis nepavyko pasidaryti tokių treniruočių kaip klube, nes neturiu reikiamos įrangos. Mane asmeniškai sportuoti motyvuoja pati vieta – „Apelsino“ treniruoklių ir sporto salė, o namie pats vienas niekada taip gerai nepasportuosi kaip grupėje žmonių. Sportuoju su asmeniniu treneriu dėl laikysenos, nes dirbu sėdimą darbą prie kompiuterio ir nuolat reikia prižiūrėti, koreguoti laikyseną. Su viršsvoriu jokių problemų neturiu. Per karantiną labai jautėsi, kad reikia fizinio aktyvumo, jei jis nebūtų sušvelnintas, tai būtų reikėję galvoti, kaip palaikyti formą, bet žinojau, kad „Apelsinas“ atsidarys ir nerimauti nebuvo priežasties.

Viktorija: Namuose sportas tikrai nėra toks pats, koks jis yra „Apelsine“. Sporto klubo aplinka ir žmonės motyvuoja, ateini su nusiteikimu sportuoti ir neleidi sau tinginiauti bei piktnaudžiauti, nes turi konkretų tikslą. Prasidėjo karantinas – prasidėjo chaosas gyvenime. Buvo per daug streso ir įtampos, dirbau pilnu pajėgumu, nes mūsų darbovietės veikla nenutrūko, reikėjo adaptuotis karantino sąlygomis, suvaldyti stresą tarp kolektyvo. Pasijuto skirtumas, kad atėjus į sporto klubą, galėdavau išsikrauti ir atsikratyti visų neigiamų emocijų, o karantinas atėmė tą vienintelį būdą, kuris padėdavo, tad psichologiškai buvo „kryžius“. Stengiausi savo sporto įprotį palaikyti ir namuose, o ir vaiką pasitelkti į pagalbą sportuojant, kad jam smagiau būtų, nors tikrai neatiduodavau savęs visais 200 % kaip klube ir rasdavau pasiteisinimų. Labai smagu, kad ir klubas labai kūrybiškai pažiūrėjo, surengė „online“ treniruotes, kuriose sudalyvavau, nors aš esu žmogus, kuriam labai reikia gyvo kontakto realybėje.

Olga: Be abejonės, yra didžiulis skirtumas, ar sportuoti namuose ar sveikatingumo klube. Nors namie turiu skirtingų priemonių sportui, tačiau geros jėgos treniruotės pati jau nepasidariau, nes neturiu tokių didelių svorių štangoms kilnoti. Labiausiai pasiilgau pačios sporto salės aplinkos, bendravimo, kolektyvo, trenerio, į „Apelsiną“ ateinu tarsi į šeimą.

Ar karantinas pakeitė požiūrį į sportą?

Edgaras: Karantino metu supratau, kad sportas man padeda palaikyti gyvenimo ritmą ir vientisumą, lengviau susidėlioti dienotvarkę, nes žinau kuriomis dienomis ir kuriuo laiku sportuosiu, o visi kiti planai pradeda dėliotis šalia. Organizmą sporto rimtas veikia ypač teigiamai: jaučiuosi aktyvesnis ir daugiau nuveikiu per dieną. Kai nėra ritmo, pradedu vis labiau tingėti, apsunkstu, o tai pasijaučia ne tik sporte, bet ir kasdienybėje.

Viktorija: Karantinas labai išbalansavo, pakeitė kasdienę rutiną, bet labai džiaugiuosi, kad viskas grįžo į normalias vėžes, sporto klubas vėl veikia – labai laukiau šios dienos, kai galėsiu grįžti sportuoti pilnu pajėgumu. Aišku, dabar labai laukiu, kada jau ir vaikų kambarys atsidarys, nes buvo labai patogu, galėdavau atsivesti savo sūnų ir nesijaudindama, kad nebus kur jo palikti, sportuoti. Vasaros metu savo sporto laiką turiu derinti prie vaiko, galbūt savaitgaliais ieškosiu žmogaus jo priežiūra tam, kad neapleisčiau savo mėgstamos veiklos.

Marius: Dirbu sėdimą darbą, todėl sportas man yra tiesiog nuolatinė būtinybė. Atrodo, kad po treniruotės turėčiau pavargti, bet iš tikrųjų priešingai –pailsiu, atsigaunu, išeinu pilnas energijos. Per karantiną labai trūko šio gero jausmo.

Olga: Sportas man yra antidepresantas – nuotaika ir savijauta daug geresnė, kai sportuoju. Ateinu į sporto salę ir iškart atsiriboju nuo visų problemų.

Kaip jaučiatės sugrįžę į „Apelsiną“? 

Edgaras: Labai geras jausmas sugrįžti! Visgi šiek tiek sudėtinga vėl atsikovoti dienotvarkės laiką treniruotėms, dabar pradėjau sportuoti rytais, nes labai sudėtinga vėl atrasti laiko vakarais, kadangi atsirado kitų darbų ir planų, pasikeitė ritmas. Į „Boot Camp“ grupines treniruotes, aišku, visada atrandu laiko vakarais, nes šis mano prioritetas jau nepakeičiamas. Sportas ryte man tinka ir patinka, nes tada būna labai aktyvi diena, atėjęs į darbą jau pasportavęs tikrai būnu atsibudęs. Taip pat lieka laiko pasidžiaugti gražiais vasaros vakarais ir pasimėgauti oru. Sportas yra mano gyvenimo būdas ir jam visada atsiras laiko mano dienos ritme, o ir pats organizmas natūraliai reikalauja fizinio aktyvumo, sporto nauda yra visapusiška, turbūt jau net nereikia kalbėti apie tai, kaip sportuoti yra gerai.

Viktorija: Ta pirmoji treniruotė sugrįžus suteikė tiek daug gerų emocijų, nes atrodo labai palengvėjo, visą susikaupusį negatyvą palikau salėje, vėl jaučiausi žmogumi, po treniruotės grįžusi namo vėl galiu kalnus nuversti. Grįžusi jaučiuosi labai dėkinga treneriui ir suprantu, kaip man trūko sporto. Tikrai nebijojau pasigauti viruso, nes yra visos higienos priemonės, dezinfekuojama, nėra tiesioginio kontakto su kitais klientais. Aš labiau bijojau trenerio reakcijos, kad  „gausiu velnių“, jog priaugau svorio, nes pasilepinau būdama namuose su vaiku. Aišku, kad juokėmės iš šios baimės, nes treneris būtent toks, kokio norėjau – atsakingai žiūrintis į iškeltus tikslus ir pasiektus rezultatus.

Marius: Pasiilgau sporto. Labai laukiau sugrįžti į „Boot Camp“, nes tai visiškai mano stiliaus treniruotės, o ir su Dariumi labai panašiai sportuojame individualiai. Dabar pradedu treniruotis lengviau, po 2 kartus per savaitę ir didinu krūvį iki 4-5 kartų per savaitę.

Olga: Labai laukiau sugrįžti, o į „Apelsiną“ sportuoti atvykau nuo pat pirmos atidarymo dienos. Iš karto sugrįžau į įprastą treniruočių ritmą ir jau po pirmųjų „pokarantininių“ asmeninių treniruočių raumenukus baisiai skauda, bet maloniai ir smagiai. Pirma sporto diena pripildė labai daug teigiamų emocijų.